Istorija. Skaudviliškiai ir Lietuvos ryšiai.

Alfredas Antanas Basevičius, Petro Ofsetas, 2008 - 562 psl.

Jonas Bakšas

      Gimiau 1935 m. liepos 14 d. Skaudvilės raj. Batakių valščiuje, Šiaudinės kaime, ūkininkų šeimoje. Tėvai turėjo apie 20 ha žemės, gerus trobesius, naują žemės dirbimo techniką. Mano mama mirė, kai man buvo pusantrų metų. užaugino mane močiutė. Okupavus Lietuvą Sovietams iš mūsų viskas buvo atimta (gyvuliai, technika, tvartai, daržinės). Mums buvo palikta gyventi tik pusė gyvenamo namo. Du kartus bandė išvežti į sibirą. Bet tėvas 8 metus atlikęs karo tarnybą caro kariuomenėje ir gerai mokėjęs rusų kalbą, už atitinkamą atlyginimą sutarė, kad praneštų, kada žada vežti. Tuomet šeima pasislėpdavo, tačiau visas turtas buvo išgrobstytas. Vokiečių laikais tėvai ūkininkavo. Užėjus rusams antrą kartą, tėvas buvo nuteistas 25 metams kalėjimo. Po Stalino mirties iš kalėjimo grįžo sunkiai sirgdamas. 1952 m. baigiau Batakių septynmetę mokyklą, įstojau mokytis į Kauno politechnikumą, kurį baigiau 1956 m. įgydamas rajoninio elektros ryšininko (RER) specialybę. 1657 m. vedžiau estę, kuri po tremties iš Sibiro negalėjo grįžti į savo tėvynę Estiją ir apsigyveno Lietuvoje. Dirbo Tauragės pašte telegrafiste dar su Morzės ir ST-35 aparatais. Žmona pagimdė 3 sūnus - Algirdą, Valdą ir Vidą, kurie užaugę taip pat dirba ryšių sistemoje.

      1956 m. pradėjau dirbti Skaudvilės rajono pašto techniku. Atskyrus paštus nuo linijinio techninio ūkio, buvau paskirtas Skaudvilės rajono ryšių apylinkės viršininku. Juo išdirbau iki rajono likvidavimo 1962 m. Aptarnaujamas ryšių linijinis ūkis buvo didelis, turėjom pirmos klasės orinių apie 80 km (nuo Sovietsko tilto iki Kelmės), antros klasės apie 60 km, per du tūkstančius radijo taškų. Rajono centre buvo CB (centrinės baterijos) 200 numerio kumutatoriai. Radijo mazgas 1 kW galingumo. Visą šį ūkį aptarnavome, remontavome ir naujai įrenginėjome abonentus turėdami vieną automašiną GAZ-51 su medine kabina, 10 dviračių, porą "Minsko" gamybos mažų motociklų, šešis arklius, vieną darbuotoją arklių priežiūrai - arklininką. Arkliams 25 tonas šieno, 6 tonas avižų gaudavome iš Viduklės karinių sandėlių. Ypač kruopščiai turėjo būt remontuojamos pirmos klasės linijos, kurios visos buvo spalvuoto metalo laidai. Du kartus per metus nuvalydavome tūkstančius izoliatorių, pakeisdavome apie 10% atramų. Viskas buvo atliekama rankomis, nenutraukiant ryšio. Spalvoto metalo grandimis dirbdavo vieno kanalo žemo dažnio ir vieno kanalo aukšto dažnumo aparatūra. Vėliau buvo pakeista į aukšto dažnumo trijų kanalų aparatšrą. Per sudažnintas grandis dirbo tik valstybės saugumas ir kariškiai. Kasmet rudenį, baigus oro linijų remontą, atvykdavo atstovas iš Vilniaus, dažniausiai Kostas Birulis ar kitas inspektorius, ir per savaitę pereidavo pėsčiomis visas pirmos klasės linijas.

       Daug vargo būdavo žiemos metu, kai apšnerkšnijusius laidus vėjas suplakdavo ir ledai nuo ledų svorio nutrūkdavo. Jeigu gedimų nepataisydavome per dvi valandas reikėdavo rašyti paaiškinimus apie gedimo priežastį. Dažnai atvykdavo valstybės saugumo komiteto atstovas aiškintis ar neįvykdyta diversija, ar darbuotojai ne per ilgai taisė gedimą, kas dirbo ir panašiai. Taip vadinamų diversijų prieš rinkimus pasitaikydavo Eržvilko apylinkėse, kur nupjaudavo atramas, nutraukdavo laidus. Gedimus šalinti vykdavome su ginkluota apsauga. Ledus nuo laidų nudaužyti atvykdavo kariškiai. Su kolūkių ir tarybinių ūkių vadovais sudarydavome sutartis dėl žmonių skyrimo šiems darbams atlikti. Oro linijų trasose, kas 5-7 km buvo sandėliuojamos po 30 medinių karčių ledų daužymui nuo ledų.

      Gedimų šalinimui naktimis buvo naudojama mašina aprūpinta elektros generatoriumi (dažniausiai naudojama kino filmų demonstravimui kaimuose). Automašinos kėbule du darbuotojai su didelio galingumo prožektoriais apšviesdavo laidus, surasdavo gedimus ir pataisydavo. Kontroliniai gedimų įalinimo punktai budėdavo visą parą. Sovietų organai nuolat kontroliuodavo. Todėl nemigo naktys būdavo ne tik aptarnaujantiems darbuotojams, bet ir techniniam personalui. Kontruoliuojantiems buvo įrengtas net atskiras kambarys. Per Skaudvilę buvo nutiesta ne vien valstybinės svarbos oro linijos, bet ir 112 porų magistralinis kabelis, kurį paklojo ir pastatė antžeminius bei požeminius stiprinimo punktus rusų karo belaisviai vokiečių valdymo metais. Per kabelį praėjo ryšiai Maskva - Leningradas - Ryga - Kaliningradas - Varšuva - Berlynas - Londonas ir kiti.

      1962 m. likvidavus Skaudvilės rajoną, pirmos klsės linijos buvo perduotos Šiaulių magistraliniui mazgui, antros klasės linijos ir visas kitas ryšių ūkis išdalintas penkiems rajonams - kelmei, Raseiniams, tauragei, Šilutei. Ryšių dalybos vyko ilgiau nei tris mėnesius. Visiems darbuotojams buvo pasiūlytos kitos panašios darbo vietos. Man buvo siūlyta vykti į Šiaulius.

      Daugiausia vargome su radijo taškais, nes už 600 radijo taškų ligoninėse, kolūkių ir tarybimių ūkių patalpose, mokyklose, pas gyventojus abonentinį mokestį mokėdavo ūkiai.Ryšių ministras N. Belianinas turėjo tarti žodį, kad rajonų valdžia per mėnesį mokėtų abonentinį mokestį po 0,50 rub. už nesamus radijo taškus. Apie radijo taškų išjungimą negalėjo būti nė kalbos. Juk tai Respublikos rodiklis. Gyventojas galėjo neturėti telefono, bet radijo tašką privalėjo turėt.

      1962 m. buvo įkurta statybos-montavimo aikštelė Nr. 5 (SMA-5), į kurią perėjau dirbti darbų vykdytoju kartu su 12 buvusių darbuotojų. SMA-5 kolektyvas sėkmingai dirbo visoje Žemaitijoje ir per trejus metus darbo apimtys susilygino su kauno ir Vilniaus aikštelėmis. Įkūrus trestą "Lietuvos ryšių statyba", Skaudvilėje įkurta SKMK (specializuota kilnuojama mechanizuota kolona). Buvau paskirtas jos viršininku. Skaudvilės SKMK atlikdavo darbus Šiaulių ir Klaipėdos zonose. Klaipėdoje pastatyti pastatai, įkurtos aikštelės, kurioms vadovavo vyr. darbų vykdytojas Stasys Motiejauskas, Kuršėnuose B. Jakutis, Skaudvilėje - j. Karbauskas. Skaudvilės SKMK statė pastatus, montavo automatines telefono stotis (ATS). Joje dirbo 160-180 darbuotojų ir 17 administracijos personalo.

      Tresto "Lietuvos ryšių statyba" vadovai V. Kaušpedas, V. Razma, A. Strimaitis, G. Jermolajevas buvo aukšto intelekto žmonės. Treste prėjo geriausi mano gyvenime darbo ir kūrybos metai. Skaudvilėje pastatėm administracinį trijų aukštų pastatą, mechanines dirbtuves, garažą, tris daugiabučius namus, pagalbinei gamybai per 1000 k. m. patalpas, betono mazgą, stalių dirbtuves.

      Padidėjus ryšių statybos apimčiai, buvo įkurtos Šiaulių ir Klaipėdos ryšių statybos valdybos,kurioms vadovauti buvo paskirti Skaudvilės SKMK administracijos darbuotojai Z. Smočiukas ir Ed. Vaškevičius. Jie ir dabar sėkimgai darbuojasi. Skaudvilėje buvo palikta ryšių gaminių gamyba. Apimtys buvo didelės. Per metus sunaudodavome apie 800 tonų cemento, 50 tonų plastmasės, per 500 tonų įvairaus metalo. Iš viso pagaminom kabelio PRPPM per 14 000 km, šviesolaidžiui kontrolinio laido 400 km ir kitokių gminių. 1988 m. buvo įkurtas kooperatyvas, kuris gamindavo įvairius plastmasės ir gelžbetonio gaminius, elektros ir ryšių kabelius.

      1992 m. išėjus į užtarnautą poilsį su penkiais akcininkais (žmona, trys sūnūs ir aš) įkūrėme UAB "Ryšininkas". Pradėjus nuosavą gamybą per trejus metus pastatėm 2000 kv. m. gamybinio ploto. Likvidavus Vilniaus pagalbinės gamybos dirbtuves ir Vilniaus materialinio aprūpinimo valdybą, visi ankščiau minėti pastatai buvo išpirkti. Dabar savo veiklą išpirktuose pastatuose pradėjo UAB "Kabelita", UAB "Valdaiva" ir Algirdo Bakšo gamybinė įmonė. Mane vėl paliko vadovauti UAB "Ryšininkas" šmonei.

      Mano darbo stažas per 50 metų.Nebuvau nei pionierius, nei komjaunuolis, nei komunistas. Nors visą laiką teko dirbti vadovaujantį darbą. Sovietų valdžiai nelabai patiko. Dėl to esu nemažai nukentėjęs. Nuoširdžiausiai dėkoju K. Onaičiui, A. Vaisai, V. Kaušpėdui, A Strimavičiui, A. Basevičiui, kurie savo autoritetu ir dalykišku patarimu labai daug padėjo man sunkiais laikais. Aš savo gyvenimu esu patenkintas, pasisekė per gyvenimą sutikti daug gerų žmonių. Pavyko mažame Skaudvilės miestelyje pastatyti keletą gyvenamų namų, tris gamybines bazes. Visa tai pasiekėme gerų, pareigingų skaudviliškių ir draugų dėka.